Vidiniai konfliktai: kaip psichika sabotuoja pati save?

Vidiniai konfliktai: kaip psichika sabotuoja pati save?

„Jis pats save nuteis už savo nusikaltimą, negailestingiau, griežčiau už patį rūsčiausiąjį įstatymą“ – taip Fiodoras Dostojevskis apibūdino žmogaus vidinius konfliktus (2006, p. 68). Šie konfliktai dažnai pasireiškia kaip savęs sabotavimas – nesąmoningi veiksmai ar mintys, kurie trukdo pasiekti tikslus, išlaikyti emocinę pusiausvyrą ar gyventi visavertį gyvenimą. Savęs sabotavimas yra glaudžiai susijęs su vidiniais konfliktais, nerimu ir psichosomatiniais simptomais.

Kas yra vidiniai konfliktai ir kaip jie formuojasi?

Vidiniai konfliktai kyla tada, kai žmogaus psichikoje susikerta prieštaringos jėgos: norai, baimės, socialiniai lūkesčiai ir asmeniniai principai. Kurtas Levinas, vienas žymiausių psichologų, savo lauko teorijoje aprašė keturis pagrindinius vidinių konfliktų tipus:

1. Pozityvaus pasirinkimo konfliktas – kai žmogus turi pasirinkti tarp dviejų patrauklių alternatyvų, bet negali nuspręsti, nes abi atrodo vienodai geros.

   
   

   Pvz.: rinktis tarp atostogų kalnuose arba prie jūros.

2. Neigiamo pasirinkimo konfliktas – kai asmuo turi pasirinkti tarp dviejų nemalonių alternatyvų, kur abi kelia stresą.

   
   

   Pvz.: pokalbis su vadovu arba darbas netinkamomis sąlygomis.

3. Ambivalentiško pasirinkimo konfliktas – kai situacija atrodo ir patraukli, ir bauginanti.

   
   

   Pvz.: paaukštinimas darbe, kuris reiškia daugiau pinigų, bet ir didesnį stresą.

4. Dvigubas ambivalentiškas konfliktas – kai abi galimybės turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.

   
   

   Pvz.: rinktis tarp gerai apmokamo, bet stresinio darbo arba mažiau apmokamo, bet ramesnio.

Šie konfliktai formuojasi dėl įvairių priežasčių: asmeninių įsitikinimų, aplinkos spaudimo ar net vaikystėje patirtų traumų.

Savęs sabotavimas ir psichosomatika: kaip psichika pati sau kenkia?

Vidiniai konfliktai dažnai sukelia psichosomatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, virškinimo problemos ar nuovargis. Psichika, nesugebėdama spręsti vidinių prieštaravimų, pradeda veikti prieš patį žmogų. Tipiškos savęs sabotavimo formos:

1. Baimė dėl nesėkmės – žmonės bijo nepasisekimo, todėl vengia veiksmų, kurie galėtų kelti riziką. Rezultatas – prokrastinacija ir savikritika.

   
   

   Poveikis: kaltės jausmas ir savivertės mažėjimas.

2. Perfekcionizmas – asmuo kelia sau nerealistiškai aukštus standartus, todėl niekada nesijaučia patenkintas savo rezultatais.

   
   

   Poveikis: nuolatinis stresas ir nepasitenkinimas savimi.

3. Baimė dėl sėkmės – sėkmė kartais suvokiama kaip našta, todėl žmogus sąmoningai vengia progresuoti.

   
   

   Poveikis: stagnacija ir savęs izoliavimas.

4. Žema savivertė – žmonės nesąmoningai sabotuoja savo pasiekimus, nes mano, kad nėra jų verti.

   
   

   Poveikis: prarastos galimybės ir santykių problemos.

5. Komforto zonos baimė – žmogus bijo pokyčių ir renkasi likti pažįstamose, bet neproduktyviose situacijose.

   
   

   Poveikis: stagnacija ir jausmas, kad gyvenimas neprogresuoja.

Vidiniai konfliktai ir panikos atakos

Kai vidiniai konfliktai tampa pernelyg stiprūs, jie gali pasireikšti nerimo ar net panikos priepuoliais. Tokios reakcijos kyla, kai psichika nesugeba susidoroti su vidine įtampa. Psichologė Bessel van der Kolk pabrėžia, kad psichosomatiniai simptomai yra būdas, kaip kūnas „išreiškia“ neįsisąmonintas emocijas ir baimes (The Body Keeps the Score, 2014).

Kaip spręsti vidinius konfliktus ir išvengti savęs sabotavimo?

1. Atpažinkite modelius: Sąmoningai stebėkite savo elgesį ir mintis, kurios jus stabdo.

2. Dirbkite su saviverte: Prisiminkite savo pasiekimus ir išmokite vertinti mažus žingsnius.

3. Praktikuokite realistiškus tikslus: Užsibrėžkite tikslus, kuriuos galite pasiekti, ir leiskite sau klysti.

4. Ieškokite pagalbos: Terapija ar palaikymas iš artimųjų gali padėti atpažinti ir išspręsti vidinius konfliktus.

Vidiniai konfliktai yra natūrali žmogaus psichikos dalis, tačiau jie neturėtų tapti kliūtimi pilnaverčiam gyvenimui. Atpažindami ir suprasdami šiuos konfliktus, mes galime sukurti ne tik harmoniją su savimi, bet ir gyvenimą, kuriame dominuoja.