Svarstyklės ir banko sąskaita nemeluoja, tai kas meluoja? – Tu.

Hormonų sistema siautėja nuo to, kai žmogaus hormonai negauna grįžtamojo ryšio, kai žmogus yra ignoruojamas.

Mūsų gyvenimas yra mūsų įpročių, aplinkos (kokie žmonės mus supa, su kuo aš bendrauju) ir vertybių rezultatas. Tikslas ir pokytis. Procesas.

Kokio man reikia įpročio, kad pasiekti savo tikslus. Išsirink tokį įprotį, kurio man lengviausia bus laikytis.

Kokie yra maži žingsneliai?

Žmonės nevertina mažų žingsnelių.

Svarbu sukurti aplinką savo tikslui pasiekti, kokia ta aplinka kuri manyje skatina gerus įpročius, ko išvengti, kokie yra svarbūs kontaktai? Kokių ryšių man nebereikia.

Kaip ateities planai susiduria su praeities šešėliais

Šventiniu laikotarpiu ir artėjant naujiems metams daugelis jau planuoja 2025-ųjų tikslus – svajoja, analizuoja ir ruošiasi pokyčiams. Bet yra ir tokių, kuriems kasdienis gyvenimas tampa tikru iššūkiu. Jie daro geriausiai, kaip gali, bet pokyčiai nevyksta. Kodėl? Vaikystės traumos ir maža savivertė tam gali trukdyti. Tai, kas veiksminga vieniems, nebūtinai tinka visiems.

Siūlau dovanoti saugumą tiems, kurie yra šalia šiandien, užuot parduodant gražiai įpakuotą ateitį.

Filmas „A Mouthful of Air“ subtiliai parodo, kaip ankstyvoji trauma veikia žmogaus gyvenimą. Pagrindinė veikėja, Julie, atrodo mylinti mama, tačiau giliai viduje ji kovoja su psichologiniais skauduliais, susiformavusiais vaikystėje. Jos praeitis – emocinis šaltumas ir saugumo stoka – tampa tyliais, bet stipriais vidiniais blokais, kurie trukdo mėgautis motinyste, suprasti save kaip „pakankamą“, kaip „vertingą“. Šių dienų idealuose, beieškant tobulybės ir eksponentinio augimo savyje, ne visiems ši našta yra pakeliama. Artėjančių švenčių proga, linkiu dovanoti tiek sau, tiek patiems brangiausiems – saugumą užuot beviltiškai stengiantis nustebinti daiktais ar jų puošniomis pakuotėmis. Jūs nenustebinsite pirkiniu, nustebinsite, jei žmogus šalia jūsų pasijus labai lauktas, įdomus ir vertingas. Būkite tuo, kuris daugiau klausia, nei kalba pats, o bendraudamas iš tiesų klauso, o ne tik laukia pauzės, kad galėtų pasisakyti pats. Būkite tuo, šalia kurio (-ios) kitas gali būti netobulas, bet labai, labai mylimas. Mylėkite savo vaikus.

Šis filmas  - be cukraus pudros, nors ne viskas taip tiesiai ir šviesiai pasakyta, esminės žinutės čia perduodamos „tarp eilučių“. Man šis filmas labai susijęs su Bessel van der Kolk savo knygos „Kūnas mena viską“ turiniu. Pasak Bessel: „Trauminės patirtys gyvena mūsų kūne ir paveikia mūsų gebėjimą kurti ryšį su savimi bei kitais.“ Jis taip pat teigia, kad tėvų reakcijos – jų gebėjimas reaguoti jautriai ir supratingai – yra pagrindinis vaikystės saugumo pamatas. Jei vaikystėje buvo patirta abejingumo ar atstūmimo, suaugęs žmogus gali tapti itin pažeidžiamas.