Nematomi mūsų gyvenimo režisieriai: kaip lūkesčiai ir įsitikinimai lemia mūsų sprendimus

Ar kada susimąstėte, kodėl priimate tam tikrus sprendimus? Arba kodėl aplinkiniai kartais veikia taip, kad jums atrodo keista ar net nesuprantama? Nors dažnai galvojame, kad sprendimus priimame laisvai ir visiškai savarankiškai, psichologiniai tyrimai atskleidžia, jog mus veikia daugybė paslėptų veiksnių – nuo socialinės aplinkos lūkesčių iki kasdien patiriamos nuotaikos svyravimų. Štai keletas svarbių įžvalgų, kurios padės geriau suprasti, kaip veikia ši sistema.

Mus įtakojančios jėgos – ar tikrai jos tik iš išorės?

Mes visi esame apsupti subtilių, kartais nepastebimų, bet itin galingų veiksnių. Pavyzdžiui, žinote tą jausmą, kai komandoje kažkas pritaria jūsų nuomonei ir staiga visi tarsi tampa labiau linkę priimti tą sprendimą? Tai nėra tik sutapimas. Pasąmoningai, mes linkę prisitaikyti prie aplinkinių nuomonių ir dažnai net nejaučiame, kaip įgauname „kolektyvinį mąstymą“, kad būtume „grupiškai priimtini“. Tyrimai, kaip Solomon Asch konformumo eksperimentas (1951), parodė, kaip grupės spaudimas gali daryti įtaką individų sprendimams. Asch eksperimente dalyviams buvo rodomos linijų poros, o grupės nariai, įskaitant „slaptus“ tyrėjo padėjėjus, atsakydavo neteisingai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma dalyvių, norėdami prisiderinti prie grupės, taip pat atsakydavo neteisingai, taip demonstruodami konformumo poveikį.

Vidinis balsas ar išorinis šnabždesys?

Neretai manome, kad mūsų sprendimai yra nuoširdūs ir autentiški. Tačiau pagalvokite apie reklamas, kurių pasąmoninius signalus kartais net nesąmoningai priimame. Galbūt girdėjote apie vadinamąjį „25-ąjį kadrą“, kuris įterpiamas į vaizdo įrašus, kad įtikintų mus, jog mums reikia tam tikro produkto? Nors tikslūs šio metodo poveikio rezultatai vis dar ginčytini, faktas lieka tas, kad mes esame lengvai paveikiami vizualinių ir garsinių stimulų. Nors Vicary (1957) prisipažino melavęs 25-asis kadro naudojimo siekiant paskatinti žiūrovus daugiau gerti Coca Cola ir valgyti popkornų, tačiau šis tariamas pavojus sujaudino didelę dalį žmonių. Ir nors 25-asis kadras nėra moksliškai patvirtintas kaip paveikus įrankis, pasąmoninės žinutės vis tiek gali sukelti stiprų emocinį atsaką, ypač dabar kai mūsų visa veika yra tiek stipriai kompiuterizuoja (mes jus pastoviai žiūrime į ekranus), o mūsų vaikai nepaleidžia telefonų iš rankų. Net nereikia tikslinti dėl 25-asis kadro, nes ypač galingi vaizdai šimtais MB mums ir taip pompuojami į mūsų smegenis ir norime ar nenorime, bet patys to nesuvokdami priiminėjame visą eilę sprendimų, būtent dėl to, kad matėme, jautėme ir sąmonė tai užfiksavo.

Kokia įtaka mes darome kitiems?

Mes ne tik esame paveikiami aplinkinių, bet ir patys darome įtaką kitiems. Pavyzdžiui, Rosenthal ir Jacobson saviįgyvendinantys pranašavimai (1968) tyrė, kaip mokytojų lūkesčiai daro įtaką mokinių rezultatams. Eksperimento metu mokytojams buvo pasakyta, kad kai kurie vaikai turi didelį potencialą pasiekti gerų akademinių rezultatų, nors šie vaikai buvo pasirinkti atsitiktinai. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai, kurių atžvilgiu buvo išsakyti aukšti lūkesčiai, išties pasiekė geresnius rezultatus – mokytojų elgesys atitiko jų lūkesčius, paskatindamas vaikų pažangą.

Ar tikrai valdome viską, ką darome?

Dauguma mūsų norėtų tikėti, kad esame savo gyvenimo kūrėjai ir galime kontroliuoti savo veiksmus bei sprendimus. Tačiau tokie fenomenai kaip kontrolės iliuzija parodo, kad dažnai tik įsivaizduojame kontroliuojantys situaciją, kai iš tiesų ji priklauso nuo išorinių faktorių. Pavyzdžiui, Ellen Langer tyrimas su lošėjais (1975) parodė, kad kai kurie dalyviai, žaisdami azartinius žaidimus, manydavo, kad gali valdyti atsitiktinius rezultatų pokyčius, ypač kai patys metė kauliukus ar rinkosi bilietus. Tai tik patvirtina, kad kartais tikime turintys daugiau galios nei iš tikrųjų. Ir dar geras pavyzdys jei lošėjai patys įrašydavo ar pasirinkdavo laimingus skaičius, žaidimo vedėjams siūlant net ir dideles sumas, jie nesutikdavo keisti sprendimo, nes labai tikėjo juo, skirtingai nei tie – kuriems jau buvo paduoti sistemos išrinkti loterijos skaičiai.

Emocijos, nuotaika ir ... sprendimai?

Pasak tyrimų, mūsų nuotaika daro didelę įtaką sprendimams. Schwarz ir Clore (1983) atliko tyrimą, kuriame dalyviams priminė apie jų nuotaiką prieš užduodant klausimus apie bendrą gyvenimo pasitenkinimą. Tyrimas parodė, kad dalyviai, kuriems buvo priminta apie blogą nuotaiką, vertino savo gyvenimą kritiškiau, nei tie, kurių nuotaika buvo gera. Tai atskleidžia, kad sprendimai dažnai priklauso nuo mūsų emocinės būsenos, todėl kasdienė nuotaika gali turėti įtakos net mūsų vertinimams apie gyvenimą.

Taigi, kitą kartą, kai pastebėsite priimantys sprendimą ar nuomonę apie kitą žmogų, sustokite ir paklauskite savęs: ar tai tikrai mano nuomonė, ar tai įtaka, kurią man padarė aplinka? Sąmoningas savęs stebėjimas gali padėti geriau suprasti, kas iš tiesų esame ir kokį kelią norime rinktis.

Platinti ar naudoti čia pateiktą medžiagą be autoriaus sutikimo draudžiama.